Telefoninis sukčiavimas Lietuvoje veikia ne todėl, kad žmonės neatidūs, o todėl, kad schemos sukonstruotos taip, kad neliktų laiko pagalvoti. Beveik kiekvienas pokalbis su sukčiumi remiasi tuo pačiu principu: sukurti grėsmę, pridėti laikrodį ir neleisti nutraukti ryšio. Šis gidas paaiškina, kaip veikia dažniausios schemos, kodėl ekrane matomas numeris nieko neįrodo ir ką konkrečiai daryti kiekvienu atveju.

Kas yra numerio klastojimas (spoofing)

Skambučio metu jūsų telefonui perduodama informacija apie skambinantįjį — vadinamasis Caller ID. Problema ta, kad ši informacija nėra tikrinama. Ji tiesiog perduodama tinklu ir atvaizduojama ekrane.

Naudodamiesi interneto telefonija (VoIP), sukčiai gali nurodyti bet kokį numerį kaip savo: banko klientų aptarnavimo liniją, policijos komisariato numerį, kurjerių tarnybą ar net jūsų artimojo numerį, jei jį žino. Skambutis fiziškai gali ateiti iš skambučių centro kitame žemyne, o jūsų ekrane atrodyti kaip vietinis.

Praktinė išvada viena ir ji svarbiausia visame straipsnyje: ekrane rodomas numeris nėra tapatybės įrodymas. Jeigu telefonas dar ir priskiria skambutį prie esamo kontakto, iliuzija tampa dar stipresnė — bet tai vis tiek tik atvaizdas.

Dažniausios schemos Lietuvoje

1. Netikras banko arba teisėsaugos skambutis

Populiariausia ir brangiausiai kainuojanti schema. Skambinantysis prisistato banko saugumo skyriaus darbuotoju ir praneša apie „įtartiną operaciją“ arba „bandymą paimti paskolą jūsų vardu“.

Dažnai naudojama dviejų pakopų manipuliacija: pirmasis pašnekovas „perjungia“ jus kolegai — tariamam policijos tyrėjui, kuris patvirtina grėsmę ir suteikia visai istorijai svorio. Toliau prašoma padiktuoti Smart-ID arba Mobile-ID kodus, patvirtinti operaciją arba pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“.

Ką įsiminti: saugios sąskaitos nėra. Tokio dalyko bankinėje praktikoje neegzistuoja. Vien šis sakinys užkerta kelią didžiajai daliai atakų.

2. „Smishing“ — fišingas SMS žinutėmis

Žinutė apie sulaikytą siuntą, nesumokėtą baudą ar mokesčių permoką su nuoroda. Sukčiai gali suklastoti ir siuntėjo vardą, todėl žinutė telefone atsiduria toje pačioje susirašinėjimo gijoje kaip tikros ankstesnės institucijos žinutės. Vizualiai ji atrodo autentiška.

Tipiniai variantai:

  • Kurjerio schema. „Jūsų siunta sulaikyta, sumokėkite 1,95 € muito.“ Nuoroda veda į tikslią kurjerio svetainės kopiją, kur suvedami kortelės duomenys — ir nuskaitoma ne 1,95 €, o viskas, ką pavyksta.
  • Mokesčių schema. „Jums priklauso permoka, prisijunkite per elektroninius valdžios vartus.“ Nuoroda veda į netikrą prisijungimo langą.
  • Banko schema. „Jūsų paskyra užblokuota, patvirtinkite tapatybę.“

Atskirti padeda adreso tikrinimas: vietoj lpexpress.lt būna lp-siunta-info.com, vietoj vmi.lt — vmi-grazinimas.net. Bet net ir tai nėra patikima, todėl taisyklė paprastesnė: nuorodų iš žinučių nespausti niekada. Reikia patikrinti — atsidarykite naršyklę ir įveskite adresą patys.

3. „Wangiri“ — vieno signalo skambutis

Telefonas suskamba vieną kartą ir nutyla. Ekrane lieka praleistas skambutis iš nepažįstamo užsienio numerio. Tikslas — kad perskambintumėte: tada patenkate į padidinto tarifo liniją, kurioje automatinis atsakiklis ar muzika kuo ilgiau laiko jus prijungtą, o kiekviena minutė kainuoja kelis eurus.

Ką daryti: neperskambinti ir užblokuoti numerį. Jei skambutis buvo svarbus, skambinantysis bandys dar kartą arba parašys.

4. Techninės pagalbos schema

Skambinantysis prisistato „Microsoft“, interneto tiekėjo ar kompiuterių aptarnavimo specialistu ir praneša, kad jūsų įrenginys užkrėstas. Prašoma įdiegti nuotolinio valdymo programą, kad jis „galėtų padėti“. Įdiegus, sukčius mato ekraną ir gali valdyti kompiuterį, įskaitant internetinę bankininkystę.

Ką įsiminti: jokia įmonė neskambina savo iniciatyva pranešti apie virusą jūsų kompiuteryje.

5. Investicinis sukčiavimas

Prasideda nuo reklamos socialiniame tinkle arba nuo skambučio po užpildytos anketos. Siūloma „garantuota grąža“, kriptovaliutų platforma su asmeniniu konsultantu, pirmieji nedideli pervedimai netgi „uždirba“ — kol žmogus investuoja rimtą sumą. Tada pinigų išimti nebepavyksta.

Dažnai susijęs su romantiniu sukčiavimu: pokalbis prasideda pažinčių platformoje ir tik po kelių savaičių pasisuka į investicijas.

6. Balso klastojimas dirbtiniu intelektu

Naujesnė schema. Turint kelias dešimtis sekundžių žmogaus balso įrašo — pavyzdžiui, iš socialinio tinklo vaizdo įrašo — galima sugeneruoti balsą, kuris skamba panašiai. Skambutis „nuo artimojo“, kuris kalba jo balsu, patyrė avariją ir skubiai prašo pinigų, veikia žiauriai efektyviai, nes išjungia bet kokį kritinį mąstymą.

Apsauga: susitarkite šeimoje dėl kontrolinio klausimo arba slaptažodžio, kurį žinotų tik saviškiai. Ir visada perskambinkite tam žmogui patys jo įprastu numeriu.

Psichologiniai svertai, kurie kartojasi

Schemos skiriasi, bet manipuliacijos priemonės beveik visada tos pačios. Jei atpažįstate bent vieną, to pakanka nutraukti pokalbį.

  • Skuba. „Turime patvirtinti dabar“, „sąskaita bus blokuota po penkių minučių“. Tikros institucijos duoda laiko.
  • Autoritetas. Pareigos, skyriaus pavadinimas, bylos numeris. Skamba įtikinamai ir nieko nekainuoja išgalvoti.
  • Slaptumas. „Niekam nesakykite, vyksta tyrimas.“ Tikslas — atskirti jus nuo žmonių, kurie sustabdytų.
  • Baimė. Prarasti pinigus, tapti įtariamuoju, pakenkti artimajam.
  • Nedidelis įsipareigojimas iš pradžių. Prašoma sumokėti 1,95 € arba tiesiog „patvirtinti tapatybę“ — kad pirmasis žingsnis atrodytų nereikšmingas.

Ko institucijos niekada neprašo

  • Padiktuoti Smart-ID ar Mobile-ID PIN1 / PIN2 kodų.
  • Pasakyti viso kortelės numerio, galiojimo datos ir CVC kodo.
  • Perskaityti kodą iš gautos SMS žinutės.
  • Pervesti pinigus į „saugią“ ar „laikiną“ sąskaitą.
  • Įdiegti nuotolinio valdymo programą.
  • Pirkti dovanų korteles ar kriptovaliutą baudai sumokėti.

Jei prašoma bent vieno iš šių dalykų — pokalbis baigtas. Nereikia nei aiškintis, nei mandagiai atsisveikinti.

Kaip patikrinti nežinomą numerį

Prieš perskambindami ar priimdami sprendimą, numerį verta patikrinti. Greičiausias būdas — paieška naršyklėje keliais formatais, po to bendruomeninė atsiliepimų bazė, pavyzdžiui, kieno-numeris.grj.lt paieška, kur matomi kitų žmonių pranešimai apie tą patį numerį. Detaliau apie tai, ką tokios bazės gali ir ko negali parodyti, rašome straipsnyje kas skambino: telefono numerių paieška.

Svarbu: jei numeris bazėje neturi įrašų, tai nereiškia, kad jis saugus. Sukčiai keičia numerius kas kelias dienas.

Ką daryti, jei jau nukentėjote

  1. Skambinkite bankui nedelsdami. Numeris — ant kortelės nugarėlės. Blokuokite korteles ir internetinę bankininkystę. Kuo greičiau, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pervedimą.
  2. Pakeiskite slaptažodžius. Pirmiausia el. pašto, nes per jį atkuriami visi kiti.
  3. Išsaugokite įrodymus. Ekrano nuotraukos, žinutės, numeriai, laikai, pervedimų kvitai.
  4. Praneškite policijai. Per ePolicija.lt arba bendruoju numeriu 112, jei nusikaltimas vyksta dabar.
  5. Praneškite apie kibernetinį incidentą. Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (nksc.lt).

Išsamią įstaigų ir kontaktų lentelę su tuo, kur kreiptis kokiu atveju, surinkome straipsnyje kur pranešti apie sukčius Lietuvoje.

Prevencija, kuri realiai veikia

  • Įjunkite dviejų veiksnių patvirtinimą visose svarbiose paskyrose.
  • Nustatykite mokėjimų limitus internetinėje bankininkystėje — tai riboja galimą žalą.
  • Įjunkite spam filtravimą telefone. Kaip tai padaryti „Android“ ir „iOS“, aprašėme atskirai.
  • Perspėkite vyresnius artimuosius. Statistiškai jie yra dažniausias taikinys, o pokalbis apie „saugios sąskaitos“ mitą užtrunka penkias minutes.
  • Susitarkite dėl šeimos kontrolinio klausimo — apsauga nuo balso klastojimo.

Visos šios priemonės kartu sudėtos vertos mažiau nei vienas įprotis: padėti ragelį ir perskambinti pačiam. Sukčius neturi jokios galios pokalbyje, kurį pradedate jūs, oficialiu numeriu, savo laiku.